Kelyje Raseiniai-Šiluva daugelio keliautojų dėmesį patraukia kryžių ir koplytėlių gausa.
Šis Kryžių kelio projektas pradėtas įgyvendinti 2012 metais ir buvo skirtas Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui švenčiamam 2013 m. paminėti.
Visą rugpjūčio mėnesį 12 žinomų medžio drožėjų iš Raseinių, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Prienų, Jurbarko ir Elektrėnų iš ąžuolo skobė kryžius ir koplytstulpius. Plenero metu buvo iš viso išdrožta per tris dešimtis ąžuolinių skulptūrų.
Jos visos buvo pastatytos 18 kilometrų ruože tarp Raseinių ir Šiluvos. Toks Kryžių kelias atsirado pirmasis Lietuvoje.
2012 m. rugpjūčio 26-ąją, sekmadienį, visus Kryžių kelyje Raseiniai–Šiluva naujai pastatytus kryžius ir koplytstulpius iškilmingai pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
2017 m. sumanyta Kryžių kelią atnaujinti.
Kiekvienoje iš 20 stotelių prie jau esančių medinių kryžių nuspręsta pastatyti siužetinės koplytėles, kad piligrimai eidami galėtų sustoję pamatyti ir atpažinti kiekvieną Marijos rožinio slėpinį. Jie sudaro Džiaugsmo, Šviesos, Kančios ir Garbės rožinio slėpinių stoteles.
Taip Kryžių kelias po truputį virto ir Rožinio slėpinių keliu, kurio galutinė stotelė, žyminti Mergelės Marijos vainikavimą, yra pati apsireiškimo vieta – Šiluva.
Rožinio koplytėles kūrė 14 žymūs tautodailininkai iš visos Lietuvos, tarp jų – du iš Raseinių krašto.