Dešinėje Nevėžio pusėje pradėjus kurtis miesto tipo gyvenvietei, atsirado ir turgaus aikštė. Kol nebuvo Nevėžio tilto, pavasarį ir rudenį, pakilus vandens lygiui, ne visada buvo galima pervažiuoti per brastą. Žmonės, atvažiavę į turgų, sustodavo dešinėje upės pusėje ir čia parduodavo savo produktus. Gyvenvietei augant, aikštės pakraščiuose pradėjo kurtis sodybos, krautuvės, karčiamos, užeigos namai. Taip atsirado aikštė, kuriai kaip seniausiai Kėdainių turgavietei prigijo Senosios rinkos vardas. XVII a. į Kėdainius pradėjo keltis žydai. Jiems gyventi buvo paskirta Senosios rinkos teritorija. Palaipsniui ši miesto dalis perėjo į žydų rankas ir nuo XVII a. antrosios pusės Senoji rinka pradėta vadinti Žydų rinka.
