Dėl strategiškai palankios geografinės padėties Šereiklaukio dvaro užuomazgos jau stebimos XIV a. bet ryškesnė dvaro veikla prasideda XVI a., kai po 1525 – ųjų metų Šereiklaukis tampa Prūsijos kunigaikščio žemės valda. Dvare veikė dviejų girnų malūnas, buvo didelė avių banda, minimi amatininkai. Vėliau čia buvo įkurtas didelis žirgų ūkis, auginta daug daržovių ir javų, veikė spirito varykla. Istorijos vingiuose. XIX a. pradžioje nuo dvaro rūmų pastato vakarų kryptimi nutiesta tiesi 2km. Alėja į dvaro kapines, kur stovėjo maža koplytėlė. Deja, liko tik pavadinimas – Koplyčkalnis ir nykstanti alėja.
Dvaro rūmai sudegė I pasaulinio karo metais, o II pasaulinis karas visiškai sunaikino pastatą. Iki šių dienų išliko tik spirito varyklos pastatas, svirnas, žlaugtų bokštai ir parko liekanos. Dabar tvarkomas dvaro parkas, išvalyti tvenkiniai, atidengti ir konservuoti ūkinių pastatų pamatai. Dvaro teritorijoje, išlikusios spirito varyklos pastate, 2010 m. rugpjūčio pradžioje įkurtas visuomeninis muziejus. Jame eksponuojamos paskutinių Šereiklaukio dvaro savininkų palikuonio Konrado Stegės asmeninio archyvo nuotraukos ir muziejaus steigimo iniciatorės Kristinos Blankaitės surinkti eksponatai.