Šiaulėnų dvaro sodyba išlikusi Šiaulėnuose, Radviliškio rajone, netoli kelio 3405 Šiaulėnai–Šaukotas–Pašušvys. Keliolika pastarųjų metų dvaras priklausė privatiems asmenims. Vienas valdė 90 procentų dvaro, kitas – likusius 10, vėliau atiteko Kultūrinių iniciatyvų centrui. Dvaras pirmą kartą buvo paminėtas 1492 m., kai priklausė Žemaitijos seniūnams Kesgailoms.
XV–XVI a. sandūroje dvarą paveldėjo Butrimaičiai, o iš jų valda perėjo Šemetoms.1619 m. Žemaitijos vėliavininkas Jurgis Šemeta Šiaulėnus perleido tuo metu Upytės seniūnui Jeronimui Valavičiui, vėliau tapusiam Žemaitijos seniūnu. Po J. Valavičiaus mirties 1636 m. dvaras vėl grįžo Šemetoms. Nėra žinoma, kuris iš Šemetų pastatė originalius dvaro rūmus, arkadine galerija sujungtus su oficina. Manoma, kad toje galerijoje buvo oranžerija. Be rūmų oranžerijos-oficinos junginio, dar yra išlikę svirnas, koplytstulpis, kalvės griuvenos.
Manoma, kad rūmus galėjo projektuoti iš Prūsijos atvykęs architektas Voleris. Arkadinė galerija savo bruožais primena Raudondvario dvaro (Kauno raj.) oranžeriją, projektuotą minimo architekto. Tikėtina, kad dvaro rūmai galėjo būti pastatyti XIX a. viduryje. Gali būti, kad Šiaulėnų dvarą statė ir jį valdė Jonas Šemeta apie kurį žmonėse iki šiol sklinda įvairūs pasakojimai. Jis neva turėjo apie 2200 baudžiauninkų. Jeigu kuris prasikalsdavo, ponas tuoj liepdavo nuplakti. Tačiau vos baudžiauninkas po pirmųjų smūgių imdavo rėkti, ponas bausmę tuoj sustabdydavo. Pasakojama, kad baudžiauninkai tuo naudodavosi, o savo poną jie vadindavo geruoju seneliu.1857 m. J. Šemeta fundavo dabartinės Šiaulėnų bažnyčios statybą.