Skališkių (arba Liucionių) uola – Lietuvos Respublikos geologijos paminklas. Tai keli geologiniai objektai viename: 1) ola arba urvas, 2) konglomerato uola, ir 3) nuo jos lašantis šaltinis. Uola yra Neries dešiniajame krante, griovoje, miške už kelių šimtų metrų nuo Skališkių kaimo prieš upės srovę. Uolos papėdėje, prie pat upės, yra dar vienas šaltinėlis, ištekantis iš po akmens.
Uolą esant žinojo jau Motiejus Kazimieras Sarbievijus, kuris, profesoriaudamas Vilniaus akademijoje, keliavo po Nemenčinės apylinkes. Tai buvusi piligrimystės vieta, pro kurią eidavo kelias link Vilniaus Aušros vartų. Vietiniai mini, kad XIX a. virš uolos stovėjusi koplyčia ar didelis kryžius. Uolą aprašė grafas E. Tiškevičius savo ekspedicijos Nerimi ataskaitoje.