Skalių kalnas yra geologinis gamtos paminklas, 1974 m. paskelbtas valstybės saugomu. Siekiama išsaugoti prieš 350 mln. metų iš jūros dugne susikaupusių karbonatinių nuosėdų susidariusias viršutinio devono Stipinų svitos nuosėdines karbonatines uolienas bei po jomis slūgsančius Pamūšio svitos karbonatingus – molingus sluoksnius.
Stačiu šlaitu atodanga sminga į upę, rytuose pamažu nusileidžia į slėnio terasą, vakaruose – į kelių šimtų metrų ilgio ir 7 metrų aukščio statų šlaitą, apaugusį žole ir krūmais. Skalių kalnas sudarytas iš devono sistemos Stipinų ir Pamūšio svitų uolienų. Šiose uolienose gausu pirito, limonito, kriauklelių, yra kavernų. Vakarinėje skardžio dalyje matomos seniausios uolienos – Pamūšio svitos molis ir dolomitas, rytinėje – Stipinų svitos dolomitas, skardžio viršuje, ant devono sistemos uolienų, – iki 1 metro storio kvartero nuogulos. Atodangos apačioje veržiasi vanduo, drėkinantis žolę. Dolomitas susidarė maždaug prieš 350 mln. metų jūros dugne iš ištirpusių karbonatinių nuosėdų. Jūroms nusekus ir jų dugnui iškilus, oksiduojantis uolienoms, pakito jų spalva – pilkas dolomitas tapo gelsvai pilku. Dolomitą bandyta skaldyti tvartų pamatams. 1974 m. čia buvo įrengtas kalnų technikos kliūčių ruožas.