Sližių dvaras – dvaras, esantis Ukmergės rajone, Veprių seniūnijoje, Kultuvėnų gyvenvietėje, Dvaro g. 5. Pasiekiamas vykstant keliu 4821 Lokėnai–Vepriai–Meižėnai .
Dvaro sodyba buvo įkurta Kultuvėnuose XIX a. ir vadinama Sližių dvaru. Literatūroje minima, jog 1866 ir 1887 m. sodybos savininkas buvo Belinskis (arba Bielinskis). Minėtas faktas, kad 1919 m. Lietuvos vyriausybė dvarą konfiskavo. 1926 m. parengtas Sližių dvaro žemės parceliacijos planas. Buvo surašyta 12 dvaro sodybos pastatų, perimamų valstybės nuosavybėn. Jis tada su Pasiekų ir Paberžinės palivarkais priklausė Bronei Rembauskienei.
Dvaras buvo išparceliuotas ir naujakuriai sklypus pradėjo valdyti nuo 1927 m.Vyresnieji Sližių gyventojai dar mena paskutinę buvusio dvaro šeimininkę Ramblauskienę (arba Rembauskienę) . Ji Sližių dvarą paliko 1941 m. birželį – su pirmųjų tremtinių banga. Dvarininkė buvo įgrūsta į vagoną, gabenusį tautiečius tolyn nuo tėvynės. Sunki ir varginanti kelionė netrukus pakirto senyvos moters sveikatą. Baltarusijoje, kažkur apie Minską, dvarininkė mirė.Sližių koplyčioje kabo ankstesniems dvarininkams – Bielinskiams – skirtos memorialinės lentos. Šalia yra ir jų kapas.
Manoma, kad iš šios šeimos dvarą pirko Ramblauskai. O kada jis statytas, tikslių duomenų nelikę. Dar žinoma, jog dvare buvo įsikūrusi pirmoji Sližių kaimo mokykla.Po karo tuščiame dvaro pastate įsikūrė kolūkio raštinė, čia buvo kultūros namai. Pastačius naująjį administracinį pastatą, dvare apsigyveno kolūkiečiai. Matyt, jie nebuvo labai rūpestingi šeimininkai – dvaras pamažu nyko. Kai iširo kolūkis, lėšų kapitaliniam remontui jau nebuvo iš kur paimti, tad pastatas buvo pasmerktas sugriūti.