Šveicarijos šaltinis atsiveria kairiajame Šventosios krante, apie 40 m nuo upės, 2 m žemiau antrosios terasos. 1,5 metrų skersmens plote muša 2 stirios versmės ir 1 silpnesnė versmė. Vanduo teka siauru, 20-40 cm pločio upeliu ir išsilieja šlapioje Šventosios pakrantės pievoje.Tai vietinių pamėgtą vietą, kurią jie maloniai „Šveicarka“ vadina ir sako, kad joje esantys šaltiniai − nepaprasti ir turi gydomųjų savybių. Žmonės tiki, kad nusiprausus šaltinio vandeniu pagyjama nuo grižo (sąnarių skausmo), akių ligų. Už pagydymą, mesdavo į šaltinį pinigą ar užriša ant medelių siūlų, virvučių. Sakoma: kas tuos siūlus pačiupinės, tai ir tą ligą gaus.
