Vainežerio dvaro dendrologinę vertę turintis parkas plyti Ančios ežero vakarinėje pakrantėje, Vainežeryje, Kapčiamiesčio seniūnijoje, Lazdijų rajone, apie 1 km į rytus nuo kelio 2503 Veisiejai–Kapčiamiestis . Paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu 2007 m.
Parkas užima 17,79 ha. Į jo teritoriją patenka ir Vainežerio ežeras. Pastatų neišlikę. Didžiąją teritorijos dalį užima įvairių rūšių medžiai ir krūmai, senojo sodo medžiai. Parkas įveistas prieš 200 metų, tačiau jau 50 metų paliktas gamtos globai. Parką pusiau skiria Vainežeris. Pietvakarinėje dalyje yra įėjimas į parką, takai, aplink kuriuos išsidėstę parko želdiniai, automobilių stovėjimo aikštelė, pažintinis stendas. Vakarinėje parko dalyje vyrauja atviros erdvės, kurias skiria medžių ir krūmų grupės. Čia auga nemažai klevų, uosių, vinkšnų, taip pat svetimžemiai medžiai: pilkasis kėnis ir europinis maumedis.
Į šiaurę nuo parko, Ančios pusiasalyje, stūkso Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas.
Istorija
Nuo XVI a. iki XX a. pradžios Vainežerio dvarą ir jo derlingas žemes valdė keletas didikų: V. Kopočius, M. Oginskis, J. Masalskis, M. Žinevas, Tiškevičius, I. Ablamavičius ir jo dinastija. Vainežerio (Justinavo) dvaro rūmai iškilo XVIII a., šalia užveistas parkas. Ignaco Ablamavičiaus valdymo laikais, 1831 m. Justinavo dvare mirė grafaitė, sukilimo dalyvė Emilija Pliaterytė (dvarvietėje pastatyta jos skulptūra).
1922 m. dvaro žemės buvo išparceliuotos. Rūmuose įsikūrė Seinų apskrities urėdija ir Vainežerio pradinė mokykla. Karo metais dvaras nenukentėjo. 1948 m. dvaro pastatai sudegė, sodai nunyko.