Varniškių etnografinio kaimo pradžia siekia XVIII a. antrąją pusę. Kaime yra keletas žaliųjų galiūnų ąžuolų, liepų. Varniškių ąžuolui – apie 500 metų. Jo kamieno viduje, nuo pat žemės, yra didelė tuščia erdvė, į kurią sutilptų 5–6 suaugę žmonės. Karo metu jame gyventojai slėpė grūdus, lašinius, kitokį turtą, net avis. 1971 m. kaimas įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Paminklinė teritorija 4,5 ha. Įdomus tvartų kompleksas yra buvusioje Juozo Šinkūno sodyboje. Karvidė su malkine, kiaulidė, arklidė sustatytos taip, kad sudarė nedidelį kiemelį – diendaržį.
