Koplyčia pastatyta apie 1791 m. Veiviržėnų miestelyje. Koplyčioje buvo įrengti trys altoriai. Didysis Šv. Jurgio altorius buvo dviejų aukštų, antrasis altorius turėjo Šv. Juozapo arba Šv. Šeimos titulą ir trečiasis altorius buvo Šv. Onos. Koplyčia (dab. Šv. Jurgio senosios kapinės) stovėjo iki XIX a. vid. Apie 1866 m. koplyčia buvo pargabenta nukėlus visą pastatą į naujai atidarytas Veiviržėnų kapines. Perkėlus koplyčios vidus buvo pakeistas. Viduje pastatytas vienintelis Šv. Jurgio altorius su centre įstatytu ant naminės drobės tapytu Šv. Jurgio paveikslu (prieš keletą metų pavogtas).
Vietoj vargonų koplyčioje naudojo nešiojamą fisharminiją. Dabar koplyčioje religinių švenčių metu vyksta pamaldos. Kapinių vartus, savo patvarumu ir sumūrijimo technika specialistus stebinančius iki šiol, padarė akmenskaldys iš Palangos Ignacas Petrauskas. Leidiniuose randama užuominų, kad vartus daręs apylinkėse žinomas meistras, akmentašys iš Eidukų k. Dominykas Rameika, kuris baigęs tverti šventoriaus tvorą, tačiau šaltiniuose apie tai tikslesnės informacijos nerasta. Tikėtina, kad jis dirbo kartu su I. Petrausku.