Kompleksą sudaro senosios kapinės, vadinamos Šv. Jurgio kapinėmis, laisvės paminklas, lurdas, koplytstulpis, koplytėlė, tremtinių paminklas.
Kapinėse pradėta laidoti XVII a. XVIII a. pb. jose pastatyta medinė koplyčia, kuri XIX a. II p. buvo iškelta į naujai atsidariusias Veiviržėnų kapines. Augant miesteliui kapinės išsiplėtė į visą buvusio šventoriaus teritoriją. Laidoti nustota XIX a. II p., kai caro valdžia uždraudė laidoti žmones miestelio teritorijoje. Kapines ribojanti tvora pradėta statyti prieš pirmąjį pasaulinį karą liko nebaigta. Senųjų kapinių centre XX a. paskutiniame dešimtmetyje pastatytas Tremtinių paminklas (aut. J. Verbauskas) stalinizmo laikotarpio tremtinių atminimui. Lurdo grotos įrengimo įniciatorė buvo veiviržėniškė Rudagalvytė. Ji užsakė skulptūrą pas Švėkšnoje gyvenusį skulptorių Vincentą Jakševičių. Žmonės prie lurdo meldžiasi iki šių dienų.