Švendubrės akmuo, vadinamas Velnio akmeniu – mitologinis akmuo ir dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys, stūksantis pietvakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, šiauriniame Švendubrės kaimo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante.
Istorija
Akmuo stūkso vietovėje, kuri vadinama Ažugojais, Pagojais. Istorinėje literatūroje minimas nuo 1923 m. Pasakojama, kad akmenį apie 1841 m. norėta suskaldyti ir panaudoti Druskininkų bažnyčios, o apie 1905 m. – Ratnyčios bažnyčios statybai, bet vietos gyventojai, laikę akmenį šventu, neleido jo sunaikinti. Tiesa, vėliau apylinkės ūkininkai savo reikmėms akmenį apskaldė. 1936 m. per gegužines pamaldas iš Gardino atvykę dvasininkai atlaikė prie akmens pamaldas ir pašventino atsivežtą metalinį kryžių, kuris buvo įstatytas į akmens viršūnę. Sovietmečiu kryžius buvo nulaužtas.
2004 m. šalia akmens legendų motyvais pastatytos medinės skulptūros „Varpininkas“, „Raigardo legenda“, „Piemenaitė“ (autoriai V. Dabrukas, A. Lastauskas, J. Videika).
Padavimai
Akmenį Velnias nešęs užtvenkti Nemuną, tačiau rytmetį gaidžiams pragydus jį pametė. Akmenį Velnias nešė per Nemuną norėdamas baigti mūryti Liškiavos pilį, tačiau užgiedojus gaidžiui, akmuo iškrito. Velnias nešė milžinišką akmenį norėdamas sudaužyti legendinę Raigardo bažnyčią, bet gaidžiams pragydus jį išmetė.
Išvaizda
Riedulys natūralus, pilkai rausvo stambiagrūdžio granito, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apskaldytas, netaisyklingos trikampės piramidės nupjauta viršūne pavidalo. Virš žemės paviršiaus esančios akmens dalies aukštis – 3,23, ilgis – 7,61, plotis – 5,21, didžiausia horizontali apimtis – 18,55 m.
Akmens rytiniame šone, nuolaidžioje plokštumoje yra 9 duobutės, iš kurių dvi sunkiai matomos. Mažiausia duobutė 2,5 cm skersmens ir 0,3 cm gylio, o didžiausia – 4,5 cm skersmens ir 0,5 cm gylio.
Akmens viršuje iškalta duobutė, į kurią įstatytas metalinis kryžius.
Saugomos teritorijos plotas – 0,07 ha.