Velnių muziejus – vienintelis pasaulyje velnių muziejus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Garsėja didžiule kolekcija (apie 3000 eksponatų), pradėta rinkti dailininko Antano Žmuidzinavičiaus.
Velnių kolekcija pradėta rinkti dar 1906 metais, o pirmąjį velniuką muziejui padovanojo kunigas rašytojas ir visuomenės veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Muziejų sudaro du pastatai: Velnių muziejus (atidarytas 1965 m.) ir dailininko A. Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus (atidarytas 1966 m.). Velnių muziejus turėjo 260 statulėlių. Netrukus prieš mirtį dailininkas savo kolekciją perdavė valstybės žinion. Ekspozicijai gerokai išsiplėtus, 1982 m. pastatytas trijų aukštų priestatas (arch. A. Mažeika).
Pirmame Velnių muziejaus aukšte pateikiami jo pradininko A. Žmuidzinavičiaus kūriniai, sudarę pagrindinį pirminės kolekcijos branduolį. Pastarajam būdingas grynai lietuviško velnio archetipo perteikimas. Parodomos žmonių grumtynės su velniu, jodinėjimas jam „ant sprando“. Netrūksta ir sarkazmo kupinų juokingų scenų.
Laiptai tarp muziejaus aukštų papuošti makabriškais raižiniais, dideliais paveikslais ir šiai savotiškai subkultūrai būdingomis karikatūromis. Pusrūsyje yra velnių tema dekoruota kavinė.
Antrame aukšte eksponuojami drožiniai iš medžio – daugiausia slavų tautų.
Viršutiniame, trečiajame muziejaus aukšte eksponuojama „velniava“ iš buvusios TSRS teritorijos – nuo Armėnijos iki pat Jakutijos. Slaviškos kilmės (rusų, lenkų, ukrainiečių) velnių vaizdavime įžvelgiama bendrų bruožų – pasikartojanti amžina grumtynių su žmonėmis tema. Slavų tautų folklore velnias užima svarbią vietą – valstiečiai buvo priversti nuolat gintis nuo jo piktų užmačių. Kalbama, kad velniai ypač mėgo krėsti pokštus pirtyse, kuriose žmonės buvo nesunkiai užpuolami.
Pristatomi daugiausia vyriškos giminės velniai, kurie perteikiami įvairiais būdais. Dauguma jų yra tiesiog meno kūriniai, tačiau dalis pavaizduota kasdieninio naudojimo namų apyvokos daiktuose bei rakanduose: riešutų spaustukai, lėkštės, žarstekliai, pypkės, peleninės ir pan.
Daugiausia velnių statulėlių pagaminta iš medžio, akmens ir keramikos, o atvaizdai nutapyti ant šilko bei drobės. Kai kurie parodomi tradiciškai – su ragais, kiti uodeguoti, gauruoti. Meno dirbinių kolorite dominuoja juoda ir raudona spalvos. Greta pateikiami eksponatai iš Meksikos, Kubos ir Japonijos.
Velnių muziejuje rengiamos karikatūrų, fotografijų, Užgavėnių kaukių parodos. Pagrindiniai muziejaus lankytojai yra moksleiviai bei užsienio turistai iš Lenkijos, Čekijos ir Rusijos. Per metus Velnių muziejų aplanko virš 30 tūkst. lankytojų.