Arčiau dešiniojo Neries kranto, iš vandens kyšančių akmenų grupę vietos žmonės vadina Verkšionių užkeiktomis vestuvėmis. Dažniausiai matyti 5 akmenys. Tai smulkiagrūdžiai ar vidutinio stambumo rusvo granito akmenys. Akmenų čia esama ir daugiau. Pasakojama, kad vienoje Neries pusėje gyveno mergaitė, kurią pamilo kitam krante gyvenęs jaunikaitis. Jie nutarė susituokti. Tačiau jaunosios motinai nepatiko būsimas žentas ir ji jaunuosius prakeikė tardama: „Kad tu akmenim pavirstum“. Kai vestuvininkų pulkas valtimis kėlėsi per upę, visi žmonės pavirto akmenimis. Apylinkėse pasakojami padavimai, kad praėjus amžiams, pasaulio pabaigoje akmenimis paversti žmonės vėl atgis. Bėga metai, o prakeiktų žmonių sielos negali nei grįžti į žemę, nei nueiti amžinan poilsin anapus. Šis padavimas apie vėlių būseną vandenyje tarp gyvųjų ir mirusių pasaulių, siejamas su senaisiais laidojimo papročiais.
