Vilniaus gatvė – tai seno viduramžių kelio į Vilnių dalis. Daugelis pastatų prie šio kelio buvo mediniai, vėliau atsirado raudonų plytų turtingų miestiečių namų, kurių keletas išliko iki šių dienų. XIX–XX a. sandūroje čia veikė arklinis tramvajus. Šioje gatvėje iki šiol yra išlikusių keletas išskirtinių namų:Vilniaus g. 1 – gotikinė Kauno arkikatedra bazilika. Vilniaus g. 7 – šioje vietoje buvo medinis namas, kuris sudegė, o ant jo griuvėsių XVI a. pabaigoje pastatytas mūrinis gotikos stiliaus pastatas su rytiniame ir vakariniame gale esančiais puošniais frontonais. Po karų ir gaisrų perstatytas ir 1808 m. atiduotas Augustinų vienuoliams. Restauruotas 1984 m. Plytų rišimas gotikinis, mūro viduje rasta lauko akmenų, puošybai panaudota kelių rūšių profiliuotos plytos. Pastato viduryje buvo įvažiavimas į kiemą.
Namas išsiskiria gotikiniais fasadais ir interjerais.Vilniaus g. 10 – turtingo miestiečio gyvenamasis namas, pradėtas statyti XVI a. pradžioje ir statytas keliais etapais. Išliko gotikiniai rūsiai su laiptinėmis, renesansinių elementų, barokiniai frontonai. Fasadas iš Vilniaus gatvės pusės susideda iš dviejų dalių, kurias jungia įvažiavimas.Vilniaus g. 11 – XVI a. gyvenamasis namas. Iš pradžių jis buvo vienaaukštis. XVI a. pab. – XVII a. pradžioje sumūrytas antras aukštas su frontonais. Fasadai buvo netinkuoti. Sienos sumūrytos iš stambių riedulių, pirmojo aukšto – iš smulkesnių akmenų, išorėje apmūrytos gotikinio rišimo plytų kiautu. Fasado kompozicijoje darnus gotikos ir renesanso derinys.
Namas restauruotas 1963 m. Pirmasis aukštas, autentiškas, frontonas atstatytas pagal to meto analogiją. Rytiniame fasade dominuoja gotikinis juodų plytų ornamentu puoštas mūras.Vilniaus g. 29/J. Jablonskio g. 2 – katalikiška aukštoji mokykla Šv. Ignaco Lojolos kolegija.Vilniaus g. 33 – tarpukario Lietuvos istorinė prezidentūra.Vilniaus gatvė, po rekonstrukcijos tapusi pėsčiųjų gatve, ir toliau lieka pagrindine Kauno senamiesčio ašimi, kuri iš Rotušės aikštės veda į Laisvės alėją.