Vištyčio akmuo – tai šeštas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 4,01; ilgis – 7,1; plotis – 4,74; didžiausia horizontali apimtis – 16,86 m. Akmens viršuje yra įdubimas, vadinamas „velnio pėda“. Senovėje šis akmuo buvęs maldų aukuru. XVIII a. Vištyčio bažnyčios dokumentuose minimas kaip Švenčiausiosios Trejybės akmuo. XIX a. prie akmens vykdavo procesijos, akmuo vietinių labai gerbtas. Vėliau vokiečiai bandė akmenį susprogdinti ir panaudoti statybų reikmėms, bet nuskėlė tik nedidelę jo dalį.
Apie akmenį pasakojama daug legendų. Viena jų byloja, kad ant akmens sėdėjęs velnias ir verkęs. Akmens įdubose susikaupęs vanduo – tai „velnio ašaros“, padedančios išgydyti sergantįjį. Pasak kitos legendos, velnias užpykęs norėjo sugriauti Vištyčio bažnyčią. Jis nešėsi tam didelį akmenį, bet dvyliktą valandą sugiedojęs gaidys ir jam tekę akmenį mesti. Kad nesumaišytų su kitais akmenimis, šį pažymėjęs savo pėda, bet vėliau savo užmojį pamiršęs.