Vyžuonėlių (Blagodat) dvaras – dvaras Utenos rajone, Vyžuonėlėse. Išlikęs dvaro parkas, keletas statinių, medinis, rusiškai ornamentuotas gyvenamasis pastatas, karietinė, tvartas, du kluonai, arklidė, kumetynas. Priešingoje posūkio iš plento į Vyžuonėles pusėje išliko paminklas su 1885, 1896 m. – Elizavetos Dragan – Veriovkinos ir jos vyro Vladimiro mirties datomis, o paminklo nišoje – Mergelės Marijos skulptūrėlė. Dvare buvo Vladimiro pastatytas paminklas arkliui – išgelbėtojui. Tai akmuo, kurį vėliau įmūrijo į pamatus netolimas kaimynas.
Vyžuonėlių dvaras įkurtas XIX a., atkirtus nuo Vyžuonų dvaro grafo E. Čapskio žemės. Jis – kelio Utena-Vyžuonos dešinėje pusėje. 1879 m. (Vyžuonėlės) už karinius nuopelnus dovanotos Rusijos karininkui Vladimirui Veriovkinui. Jis valdė 1982 deš. žemės, iš jų – 642 deš. miško. Vyžuonėlių dvare gyveno ir jo duktė Mariana Veriovkina, dailininkė, I. Repino mokinė. Čia, pas savo mokinę, buvo užvažiavęs ir pats I. Repinas. Vėliau dvaras atiteko jo sūnui Piotrui Veriovkinui, Kauno ir Vilniaus gubernatoriui, caro Nikolajaus II karo tarnybos draugui.
Vyžuonėlėse buvęs palivarkas, kurį XVIII a. valdė P. Praniauskas, primušęs baudžiauninko M. Sauliuko žmoną, o šis už tai poną užmušęs. Sauliuką Vilkmergėje nuteisę „suketvirčiuoti“, o jo kūno dalys buvusios išsmaigstytos pakelėje. Be to, 1789 m. Vyžuonėles valdė kunigas Druckis-Liubeckis, prieš kurį valstiečiai maištavę. Lietuvos nepriklausomybės laikais P. Veriovkinas valdė jam paliktą apkarpytą žemę, gerai ūkininkavo, laikė daug galvijų, pieną pristatinėjo į Utenos pieninę prie kurios statymo buvo prisidėjęs. Jis buvo parėmęs ir cerkvelės Utenos centre statybą. Veriovkinai turėjo gerą biblioteką, daug paveikslų, salone kabėjo Vyčio paveikslas.