Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika stovi Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Varduvos kairiajame krante. Pereinamų iš baroko į klasicizmą formų.
Žemaičių Kalvarija (iki XVII a. vidurio vadinta Gardais) 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupo valda. Iki 1593 m. pastatyta bažnyčia. 1636 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius kitoje vietoje pastatė naują bažnyčią, pakvietė vienuolius dominikonus.1637–1639 m. pastatyta 19 Kalvarijų koplyčių. Nuo to laiko Kalvarijos išgarsėjo visoje Žemaitijoje ir iki šiol katalikų lankomos. 1642 m. vyskupas dominikonams dovanojo žemės, buvo pastatytas medinis vienuolynas. Vienuoliai nuo 1644 m. laikė parapinę mokyklą. Joje mokėsi būsimasis vyskupas Motiejus Valančius, istorikas Simonas Daukantas, lietuvių raštijos darbuotojai Vladas Juzumas ir Vincentas Juzumas, Antanas Savickis, Juozapas Mieleška.1896–1902 m. pagal architekto Piotro Serbinovičiaus projektą suremontuota bažnyčia, įrengti 3 altoriai, paaukštinti bokštai.
1903 m. suremontuotos Kryžiaus kelio stočių koplyčios, kai kurios perstatytos. 1908 m. bažnyčioje įrengti dar 6 altoriai, visi paauksuoti. Didžiajame yra Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Tikinčiųjų manymu, jis esąs stebuklingas. 1910 m. įrengti 15 registrų vargonai. Per Pirmąjį pasaulinį karą išvežti bažnyčios varpai. 1927 m. Žemaičių Kalvarijoje įsikūrė marijonai. Jie išlaikė pradžios mokyklą, kurioje dėstė seserys kazimierietės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą atnaujinta dalis koplyčių.Bažnyčia yra pagrindinis Plungės rajono miestelio Žemaičių Kalvarijos architektūrinis objektas. Ji garsi tuo, kad ten kasmet vyksta vienas didžiausių Lietuvoje katalikiškų renginių – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.