Tako ilgis į vieną pusę – 1,6 km. Žiegždrių geologinis takas nėra žiedinis, tad teks keliauti pirmyn atgal. Trasa yra dinamiška, bus pakopų, nusileidimų. Nenorėdami grįžti tuo pačiu maršrutu, galite keliauti keliu per gyvenvietę arba, kai palankios oro ir hidrologinės sąlygos – bristi pamariu. Šis variantas tinka norintiems patirti tikrą laukinį pasivaikščiojimą. Taupantys laiką ir kolekcionuojantys „perliukus“ dažnai užsuka tik prie Kalniškių konglomerato ir praeina mažuoju ratu. Visgi, rekomenduojame pereiti visu taku – kilometrai ištirps greitai ir maršrutas nepasirodys ilgas. Abiejuose tako galuose galima nusileisti prie marių.
Žiegždrių geologinio tako aplinka
Takas apjungia du valstybės saugomus gamtos paveldo objektus – Kalniškių konglomerato ir Žiegždrių atodangas. Tačiau priešingai nei Žiegždrių atodangą, kuri nėra itin gerai matoma, o labiau skirta matymui nuo jos, Kalniškių konglomeratą vadiname tako desertu. Nors kartais lankytojai pažintį pradeda ar net apsiriboja tik Kalniškių konglomerato aplankymu, mat jis nuo pagrindinio kelio važiuojančius pirmiau suvilioja užsukti. Tačiau verta praeiti visu taku pirmyn atgal, pradedant nuo bet kurios pusės, pasukioti stendus ir galvą, aplankyti storiausią šiame krante liepą ar pamatyti cirkus.
Tiesa, tuose cirkuose dresuotų meškų nerasite, tai geologiniai dariniai šlaituose, itin būdingi Kauno marių pakrantėms. Nors čia sužinosite ir apie meškas išlikusių pasakojimų. Netgi vienas milžiniškas į pakrantę nusiridenęs konglomerato luitas yra pavadintas Meškos kupra – legendinei Žiegždrių dvaro meškai atminti. Pasivaikščiojus po Žiegždrių mišką ir įsijungus fantaziją galima rasti net meškos formos eglę. O kur dar pasakojimai apie milžiniškas katės dydžio varles, kurios gyvena pakrantėje. Tad ši vieta unikali ne tik savo geologine prigimtimi, bet ir mitiniu charakteriu.
Žiegždrių geologiniame take
Čia pamažu kuriamas skambantis takas, kur kiekvienas gali pakabinti varpelį. Galbūt vieną dieną take bus daugybė varpelių ir jų švelnus užburiantis skambėjimas pažadins iš miego net pačią suakmenėjusią Žiegždrių mešką. Nežinia tik, kokios nuotaikos ji pabustų, bet vaikščiojant Žiegždrių geologiniu taku žmonėms nuotaika tikrai pagerėja. Pagrindinė varpelių kabinimo erdvė driekiasi ties Kalniškių konglomeratu.
Žiegždrių geologinio tako unikalumas
Kalniškių konglomeratas – įspūdingų formų geologinis darinys – vienintelė vieta Lietuvoje, kur formuojasi stalaktitai. Atodangą pavadinta buvusio Kalniškių kaimo vardu. Ji tarsi ledkalnis: įspūdingiausia dalis – konglomeratų dariniai – atsidengia tik pačiame šlaito viršuje, o pati atodanga yra ilgesnė, nei aprėpia lankytojo akys. Konglomeratas – tai natūraliai susicementavusio smėlio, žvirgždo, gargždo, riedulių darinys, toks gamtinis „girliažas“, tik jam pasigaminti prireikė daugybės amžių. Šios skulptūriškos gamtinės formos atsiranda dėl sudėtingų hidrocheminių procesų. Vietovės, kur susidaro konglomeratai – tai užakusių prieledyninių upių slėniai, turtingi pagrindinio konglomeratų komponento – gargždo ar žvirgždo.
Geologinį šios vietos charakterį atspindi ir pats kaimo pavadinimas – Žiegždriai, kilęs nuo taip tarmiškai vadintos uolienos. Vietiniai gyventojai, „dugniečiai“ prisimena, kad seniau šią vietą vadindavo „Rūdynais“. Turbūt dėl specifinės uolienų spalvos. Daug atodangos gabalų jau guli nusiridenusios pamary, sukurdamos tipiniam lietuviškam kraštovaizdžiui nebūdingą uolėtos pakrantės įspūdį. Atodanga yra judri, todėl prašome lankytojų prie jos nelipti ir netrumpinti jai gyvenimo bei nekelti pavojaus savo saugumui: tam yra įrengtas takas ant polių, o asmenukės kuo puikiausiai gaunasi ir iš tolo.