Žiežmarių dvaras išlikęs Žiežmarių pakraštyje. B. Tiškevičiaus dvaro rūmai pastatyti 1858 m. (tikriausiai pagal C. Anikinio projektą).
Minimas XIV a. kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. XVII a. pradžioje jį valdė Radvilos. 1841 m. miestelį ir dvarą nusipirko grafas Benediktas Tiškevičius, 1857–1858 m. pastatydinęs dvaro rūmus. Pagal C. Anikinio projektus taip pat pastatytas dvaro malūnas, įveistas parkas, iškastas kanalas, kūdros, įrengti tvenkiniai, sustiprinti pylimai.
Istorija
XIV amžiuje minėtas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. XVII a. pradžioje dvarą valdė Radvilos. 1780 m. dvaro sodyboje buvo dveji mūriniai rūmai – senieji ir naujieji su oranžerija, iš viso apie 40 gyvenamųjų ir ūkinių pastatų. 1795 m. dviejose Žiežmarių dvaro sodybose gyveno 7 gyventojai, juos aptarnavo 7 tarnai. 1841 metais dvarą įsigijo Benediktas Tiškevičius, buvęs Kauno gubernijos bajorų maršalka. 1850 m. Žiežmarių dvare iš viso buvo 720,62 dešimtinės žemės, kurią sudarė Jatkonių, Bartaičių ir Būblių kaimų žemės ir žemės sklypas pačiame miestelyje. 1857-1858 metais pagal žymaus to meto architekto Cezario Anikinio projektą buvo pastatyti dvaro rūmai, malūnas, įveistas parkas, iškastas kanalas, kūdros, įrengti tvenkiniai, sustiprinti pylimai.
1923 m. minimas Žiežmarių dvaras su 8 sodybomis ir 148 gyventojais. Po žemės reformos dvaras buvo išparceliuotas – 1925 metais dvaro žemėje įkurtas kaimas, o žemė išdalinta dvaro darbininkams ir savanoriams-kūrėjams. Kaimas pavadintas Žalvarniais. Nuo 1927 metų dvaro centras su maždaug 170 hektarų žemės atiteko Lietuvos kariuomenės Invalidų sąjungai, 1929 metais dvaro rūmuose įsikūrė Žiežmarių žiemos žemės ūkio mokykla, 1944 metais – progimnazija, vėliau veikė vidurinė mokykla ir mokytojų bendrabutis. Nuo 1994 metų – privati valda.